Aš nusipelniau.

“Aš nusipelniau! Tiek daug dirbau, tas viršininkas ištampė visus nervus, tikrai nusipelniau šių batelių ir dar tos prabangios suknelės.” Paklojama pusmečio premija.

“Aš nusipelniau, tikrai… Ariu po dešimt valandų ir dar šeštadieniais. Kodėl turiu pirkti seną automobilį, tikrai galiu suteikti sau bent šį džiaugsmą.” Naujas BMW. Ketvirtadalis atlyginimo mokamas bankui. Benzinas kainuoja brangiai. Į darbą važiuojama dviračiu.

“Vaikai neklauso, vyras nemyli. O tas kremas už kelis šimtus tikrai padarys stebuklą.” Namie slepia jį drabužinėje, čekis išmetamas dar parduotuvėje. Galiausiai kremas pamirštamas, atrandamas pasibaigus galiojimui ir naudojamas pėdoms…

Nusipelniau gerai jaustis, gerai atrodyti. Gaila, kad ievos žydi taip trumpai, bet jas pakeičia alyvos, jazminai, rožės, krentantys lapai, barbenantis lietus, lėtai krintančios snaigės. Gerai jaučiuosi…

Ir taip gerai atrodau…nuoga.

Apie dėkingumą

Mums visiems būna sunkių dienų. Na, kai kažkas nesiseka, nutinka blogų dalykų ar šiaip „užplaukia“ liūdesys, graudulys ir prasta nuotaika. Tai niekaip neįsipaišo į lengvo gyvenimo paveikslą. Atrodo, pakiltum nuo žemės, bet sparnai dingo. Tokiais momentais mano sparnais tampa „dekingumo sąrašai“.

Tiesiog imu lapą ir rašau už ką esu dėkinga:

už meilę, namus, dukrą, mamą, brolį, sūnėną, visus artimuosius, draugus, už rankas, kojas, akis ir ausis, už orą, saulę, lietų, už šiltą dekį, arbatos puodelį, už tą žvirblį ant palangės, už kvepiančius skalbinius, už ateinančią šilumą, už vėją, šokdinantį užuolaidas, už naują knygą, už dygstančias sėkleles, už vasaros laukimą, už tai, kad spintoje yra rūbų, už pagaliau sulauktus mielus svečius.

Rašyti reikia tol, kol apima nuostabus dėkingumo jausmas ir nuoširdžiai pajunti, koks esi turtingas, apdovanotas. Ir tuomet tampa Taip Lengva kvėpuoti

Iš senų garso kasečių. Crafting with old audio cassettes.

Vis nesibaigia mano „shop my home“ akcija. Šį kartą prasinešiau per mamos namus ir radau… Na, radau daug visko, bet šiandien paminėsiu tik didžiulį krepšį senų garso kasečių. Parvilkau namo, nes tikėjausi rasti įrašytą balsą dukros, kai ji buvo maža. Dėja, šio įrašo taip ir neaptikau. Žiūrėdama į kalną man jau nebereikalingų kasečių ėmiau sukti galvą ką turiu padaryti, kad visas šis „turtas“ nepapildytų šiukšlyno. Dalį kasečių nunešiu į komisą, gal kam prireiks. O ta dalis, kurioje mano pačios daryti įrašai iš radio laidų – ką daryti su ja? Galima, aišku, išardyti ir plastikines dalis mesti į plastiko surinkimo konteinerį. Bet nesu tikra, ar šis plastikas perdirbamas.

Kasečių dėklai visai smagus dalykas. Beveik kaip kaladėlės. Galima pritaikyti kaip statybinę žaliavą vaikų žaidimuose. Pati kasetė nėra taisyklingos formos, o gaila. Viduje-daugybė juostos, kurią būtų visai smagu išvynioti. O jei tą juostą patempti, ji virsta siūlų, iš kurio būtų galima pamėginti kažką nunerti. Bet apie tai vėliau. Šiam kartui pakaks pažaisti kaladėlėmis.

Kasetės +kasečių dėklai+Moment klijai+seni diskai+kasečių juosta = dėklai ir stovai kanceliariniams dalykėliams. Dalis dėklų tušti, ten galima būtų įdėti patinkantį paveikslėlį ar nuotrauką, dalis „dekoruota“ kasetės juosta, įdėjus ją vidun. Iš pačios juostos galima padaryti smagų garbanotą kaspiną dovanai papuošti. Jei esate neišmestukinai, kaip ir aš, tai namuose rasite daugybę smulkmenų, kurios papuoš kaspino vidurį ir paslėps jį laikančią virvelę. Pati juosta atstos ir dovaną rišantį kaspiną. Beje, perbraukus per juostą žirklėmis, ji garbanojasi kaip ir tikras kaspinas.

Sutvarkyta vėlimo vilna.

Nesu pakvaišusi dėl vėlimo, bet kartais ką nors nuveikiu. Vilnos iš to gobšumo turiu tikrai daug. Vis tikiuosi, kad imsiuosi kokio didelio projekto Cha, gal kai pasensiu. Vilnos kolekcija tapo tikra rakštimi … ,  nes niekaip neradau jai vietos.

a. laikiau dėžėje po stalu. Nesamonė, pamiršau, kad turiu, o jei prisimindavau, tai mažam pluošto gniužulėliui surasti reikėjo išknisti visą dėžę ir sužinoti, kad tos spalvos jau nebeturiu.

b. sudėliojau į batų dėžes. Rezultatas tas pats.

c. permatoma dėžė. Sugadino visą aplinkos vaizdą. Griozdas.

d. VALIO. pagaliau atradau variantą, kuris kol kas mane tenkina. Pirmiausia, sudariau mažytį spalvų ir pavyzdžių katalogą fotoalbumo pagalba. Prie kiekvieno pluoštelio pavyzdžio parašiau kiek turiu tos spalvos. O vilną sudėliojau pagal spalvas į kabinamas lentynėles spintoje.

Šis variantas tenkina mano reikalavimus:

atrodo tvarkingai

vilna lengvai pasiekiama

zinau kiek ir ko turiu

dažnai matau ir esu atvira įkvėpimui

Džinsai džinsai… Linksmesnis rankinukas.

Kai tarp senų daiktų sode radau dukros džinsinę suknelę, kurios ji niekada nedevėjo ir kuri buvo nežinia iš kur ir su dėmėmis, aš žinojau, kad tokį kiekį džinsinio audinio išmesti negalima. O kur dar daugybė užtrauktukų… Ir buvau teisi – šis baisus drabužis tapo tikru įkvėpimo šaltiniu

Pirmas panaudojimas:

Rankinukas buvo gražus, bet rimtas ir truputi liūdnas. Dabar tapo šiek tiek linksmesnis.

Apie tvarką darbo kambaryje.

Tvarka rankdarbių priemonėse – beveik nepasiekiama svajonė. Tad judu mažais žingsneliais:

Tiesa, lenta nukeliavo į dukros kambarį, sau pasidarysiu panašią. Pagrindui naudojau faniera, aptraukiau kamšalu ir audiniu, pritaisiau kaspinėlius.

Stiklainėlių parūpina mažasis sūnėnas Juose laikau akmenėlius papuošalų gamybai. Džiugina akį ir įkvepia.

Dėžės nuo batų ir įvairių kitų daiktų toliau sėkmingai aptraukiamos tapetais. Žalias juosteles priklijuoju tam, kad derėtų prie pagrindinės kambario spalvos.

Daiktų metamorfozės. Balkono interjeras.

Bute griovėme pertvarą, todėl atliko vienos durys. Ilgai gulėjo balkone, bet dabar rado pritaikymą, nes man prireikė jaukios vietos skaitymui. Mano auksarankis supjaustė duris į keturias dalis ir susuko suolą, kurį papuošiau užuolaidėle ir pagalvėlėmis:

Balkonui dar reikia staliuko. Pritaikymą rado dukros „išaugta“ plastikinė spintelė ant ratukų ir stalviršis, likęs po kriauklės angos išpjovimo. Jį mama atidavė. Pasiūvau derančią staltiesę. Reikės dar vienos, trumpesnės, kontrastui, bet nebeturiu iš ko siūti.

Čia smagu išgerti kavos. Nors šiomis dienomis norisi tik šalto vandens…

O rudi vazonai iš mamos rūsio pasipuošė naujomis suknelėmis:

Apie perfekcionizmą.

Gyventi paprastai labai trukdo tobulumo poreikis. Jau kurį laiką kovoju su šia liga, kuri man trukdo pabaigt darbus iki galo.
Išgirdau per rusų radiją gerą posakį, kuris mane privertė susimąstyti: „Лучший – враг хорошего“. Ot, pagalvojau, ar kam nors be manęs reikia, kad kojinės ir apatiniai būtų išlyginti? Niekam. Tai man reikia, tiksliau, reikėjo. Pradžioje buvo sunku padėti į stalčių nelygintą daiktą, bet nieko – pripratau Užtenka rankomis prilyginti ir gražiai sudėti. Nebelyginu rankšluosčių. Dabar ruošiuosi nebelyginti patalynės. Todėl, kad:
a. Taip sutaupysiu laiko ir elektros.
b. Išlyginta patalynė sukelia malonumą tik pirmą vakarą. Mes ją greitai sulamdome…Oi..

Perfekcionizmas nubaido mane nuo rankdarbių, kuriuos taip myliu. Nes neturiu ypatingų sugebėjimų ir mano darbai tokie tolimi nuo tobulumo. Tai mane smarkiai liūdino. Bet kai pagaliau pribaigiau savo taburetės atgaivinimo procesą, staiga suvokiau, kad jos mielumas ir yra…netobulume!
Šiandien prigaminau visokių man labai reikalingų daikčiukų. Netobulų, bet… Nuotraukos bus kitą dieną.

Taigi, judėti į priekį netobulai yra daug svarbiau nei stovėti vietoje dėl nesugebėjimo judėti tobulai.

Naujas taburetės gyvenimas

Ją radau tokią vargšę rūsyje. Supratau, kad galiu atskleisti jos tikrąjį grožį ir pritaikyti prie „jūrinio“ balkono interjero. Balti akriliniai dažai, šiek tiek pigmento, audinukas iš „Lino namų“, kurį naudosiu ir vazonams „aprengti“. Nuotraukos prieš ir po:

Ar tikrai man to reikia?

Man patinka šis klausimas. Tikrai. Jis viską sustato į vietas. Kaip ir flylady puslapyje rastas klausimas:“Ar šis daiktas laimina mano namus?„.

Parduotuvėse tiek visko. Mano gyvenimo draugo akį užkabino duonkepės. O dar nuolaidos neblogos. Bet ar mums tikrai to reikia? Sudeliojame pliusus ir minusus:

Pliusai:

a.galesime kepti duoną be priedų ir mėgautis mieliniais kepiniais, kuriems šiaip kantrybės neužtenka.

b. ot…nerandu daugiau.

Minusai:

a. Užims vietos

b. Naudosime daugiau elektros

c. Mieliniai kepiniai visai nėra sveika

d. Išleisim tam tikrą sumą pinigų

e. Ir leisim dar daugiau visokiausiems priedams

Išvada aiški. Naujas pirkinys visai nesiderina su mano principu gyventi paprasčiau. Duonos be priedų galima jau nusipirkti. Iki parduotuvės pasivaikščioti sveika. O ir šiaip, kuo mažiau duonos valgysim, tuo geriau.